| | Popieþius Benediktas XVI
Þinia 43-osios pasaulinës maldos uþ paðaukimus dienos proga
2006 m. geguþës 7 d. – IV Velykø sekmadienis
Gerbiamieji broliai vyskupai,
brangûs broliai ir seserys,
Bûsimosios pasaulinës maldos uþ paðaukimus dienos ðventimas suteikia progà pakviesti visà Dievo tautà apmàstyti temà Paðaukimas Baþnyèios tarnystëje. Apaðtalas Paulius raðo: „Garbë Dievui, mûsø Vieðpaties Jëzaus Kristaus Tëvui, <…> mus iðsirinkdamas jame prieð pasaulio sukûrimà <…> jis ið anksto paskyrë mus per Jëzø Kristø tapti jam ásûniais“ (Ef 1, 3–5). Prieð pasaulio sukûrimà, prieð mums áþengiant á egzistencijà, dangiðkasis Tëvas asmeniðkai mus pasirinko, paðaukdamas uþmegzti su juo sûniðkà santyká per Ásikûnijusá Þodá Jëzø, vadovaujant Šventajai Dvasiai. Mirdamas dël mûsø Jëzus mums atvërë Tëvo meilës slëpiná ir tà já visiðkai uþvaldþiusià meilæ dovanojo mums visiems. Suvienyti su Jëzumi – Galva sudarome vienà Kûnà – Baþnyèià.
Dël dviejø tûkstantmeèiø istorijos svorio sunkiau suvokti ðventojo Pauliaus mokymo ðerdá sudaranèio dieviðkosios ásûnystës slëpinio naujumà. Apaðtalas primena, jog Tëvas paskelbë „mums savo valios paslaptá <…> visa <…> ið naujo suvienyti Kristuje tartum galvoje“ (Ef 1, 9–10). Ne be entuziazmo jis priduria: „Be to, þinome, kad viskas iðeina á gera mylintiems Dievà, bûtent jo valia paðauktiesiems. O kuriuos jis ið anksto numatë, tuos ið anksto ir paskyrë tapti panaðius á jo Sûnaus pavidalà, kad ðis bûtø pirmgimis ið daugelio broliø“ (Rom 8, 28–29). Perspektyva iðties nuostabi: esame paðaukti gyventi kaip Jëzaus broliai ir seserys, jaustis esà to paties Tëvo vaikai. Tai dovana, apverèianti visas vien þmogiðkas mintis ir planus. Tikrojo tikëjimo iðpaþinimas plaèiai atveria protus ir ðirdis neiðsemiamam Dievo slëpiniui, persmelkianèiam þmogiðkàjà bûtá. Kà besakyti apie mûsø dienomis labai stiprià pagundà jaustis paèiam sau pakankamam tokiu mastu, kad apsiribojama savimi ir uþsiveriama slëpiningam Dievo planui. Á mus kreipiasi Kristaus asmenyje atsiskleidþianti Tëvo meilë.
Norint atsiliepti á Dievo kvietimà ir leistis á kelià nebûtina jau dabar bûti tobuliems. Þinome, kad savo nuodëmës suvokimas leido sûnui palaidûnui ryþtis gráþti ir taip patirti susitaikinimo su Tëvu dþiaugsmà. Þmogiðkasis trapumas ir ribotumas nëra kliûtis, jei tai padeda vis labiau suvokti, jog mums reikia atperkamosios Kristaus malonës. Ši ðventojo Pauliaus patirtis leido pasitikëti: „Todël að mieliausiu noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybë apsigyventø manyje“ (2 Kor 12, 9).
Baþnyèios – mistinio Kristaus Kûno slëpinyje dieviðkoji meilës galia keièia þmogaus ðirdá, suteikdama jam gebëjimà perduoti Dievo meilæ broliams. Amþiø tëkmëje daugybë vyrø ir moterø, perkeisti dieviðkosios meilës, paðventë savo egzistencijà Karalystës labui. Jau Galilëjos jûros krante daugelis buvo Kristaus patraukti: jie atëjo siekdami kûno ar dvasios iðgydymo ir buvo paliesti jo malonës galybës. Kiti buvo jo parinkti asmeniðkai ir tapo jo apaðtalais. Taip pat matome asmenis – Marijà Magdalietæ ir kitas moteris, – sekusius já savo iniciatyva, tiesiog ið meilës, taèiau panaðiai kaip mokinys Jonas uþëmusius ypatingà vietà Jëzaus ðirdyje. Šie vyrai ir moterys, per Kristø paþinæ Tëvo meilës slëpiná, iðreiðkia visados esanèiø Baþnyèioje paðaukimø daugybæ. Jëzaus Motina Marija yra paðaukimo ypatingu bûdu liudyti Dievo meilæ pavyzdys – ji savo tikëjimo piligrimystëje tiesiogiai susijusi su Ásikûnijimo ir Atpirkimo slëpiniu.
Kristuje – Baþnyèios, jo Kûno, Galvoje visi krikðèionys yra „iðrinktoji giminë, karaliðkoji kunigystë, ðventoji tauta, ásigytoji liaudis, paðaukta iðgarsinti ðlovingus darbus“ (1 Pt 2, 9). Baþnyèia yra ðventa, nors jos nariams ir reikia nuskaistinimo, kad ðventumas, kuris yra Dievo dovana, juose þërëtø visu spindesiu. Vatikano II Susirinkimas atskleisdamas visuotiná paðaukimà á ðventumà teigia: „Kristaus sekëjai yra Dievo paðaukti ne dël savo darbø, bet pagal jo paties planà bei jo malone ir yra nuteisinti Vieðpatyje Jëzuje bei tikëjimo krikðtu tikrai tapæ Dievo vaikais ir dieviðkosios prigimties dalininkais, todël ið tikrøjø tapæ ðventi“ (Lumen gentium, 40). Pagal ðá visuotiná kvietimà Aukðèiausiasis Kunigas Kristus rûpindamasis Baþnyèia ið kiekvienos kartos paðaukia þmoniø rûpintis jo tauta; jis ypaè ðaukia vyrus á tarnaujamàjà kunigystæ vykdyti tëviðkàjà funkcijà, kylanèià ið paties Dievo tëvystës (Ef 3, 15). Kunigo misija Baþnyèioje yra nepakeièiama. Vis dëlto, nors kai kuriuose regionuose pastebimas dvasininkø stygius, nedera prarasti tikrumo, kad Kristus ir toliau paþadins vyrø, kurie kaip apaðtalai paliks savo uþsiëmimus ir visiðkai atsidës ðventøjø slëpiniø ðventimui, Evangelijos skelbimui ir sielovados tarnystei. Mano garbingasis pirmtakas Jonas Paulius II apaðtaliðkajame paraginime Pastores dabo vobis ðia tema raðë: „Kunigo ryðá su Jëzumi Kristumi, o Jame – su Jo Baþnyèia grindþia pats buvimas kunigu sakramentinio patepimo – konsekracijos dëka, taip pat jo veikla, arba misija ir tarnyba. Ypatingu bûdu „áðventintas kunigas yra Kristaus, esanèio Baþnyèioje kaip slëpinyje, komunijoje ir misijoje, tarnas. Bûdamas Kristaus „patepimo“ ir „misijos“ dalininkas, jis gali Baþnyèioje tæsti Kristaus maldà, þodá, aukà ir iðganomàjà veiklà. Tad jis yra Baþnyèios – slëpinio tarnas, nes sudabartina prisikëlusio Kristaus dalyvavimo baþnytinius ir sakramentinius þenklus“ (16).
Kitas ypatingas paðaukimas, uþimantis Baþnyèioje garbingà vietà, yra paðaukimas á paðvæstàjá gyvenimà. Marijos ið Betanijos, kuri „atsisëdusi prie Vieðpaties kojø, klausësi jo þodþiø“ (Lk 10, 39), pavyzdþiu, daugelis vyrø bei moterø pasiðvenèia visiðkai ir iðskirtinai sekti Kristumi. Nors jie ávairiopai tarnauja þmogiðkojo ugdymo srityje, rûpinasi vargðais, vykdo ðvietimà, padeda ligoniams, taèiau ðios veiklos nelaiko pagrindiniu gyvenimo tikslu, bet, kaip pabrëþiama Kanonø teisës kodekse: „Pirmutinë ypatinga vienuoliø pareiga turi bûti dieviðkøjø dalykø apmàstymas ir nuolatinis vienijimasis su Dievu maldoje“ (kan. 663, § 1). Apaðtaliðkajame paraginime Vita consecrata Jonas Paulius II paþymëjo: „Baþnyèios tradicija vienuolinæ profesijà laiko ypatingu ir vaisingu Krikðto paðventimo pagilinimu, kadangi per jà glaudi jau krikðtu pradëta vienybë su Kristumi pavirsta supanaðëjimo su Juo dovana, kurià aiðkiau iðreiðkia ir realizuoja evangeliniø patarimø iðpaþinimas“ (30). Atmindami Kristaus patarimà: „Pjûtis didelë, o darbininkø maþa. Melskite pjûties ðeimininkà, kad atsiøstø darbininkø á savo pjûtá“ (Mt 9, 37), atkreipiame dëmesá á reikalà melsti paðaukimø á kunigystæ ir paðvæstàjá gyvenimà. Nenuostabu, kad ten, kur meldþiamasi, paðaukimai klesti. Baþnyèios ðventumas ið esmës priklauso nuo vienybës su Kristumi ir nuo atvirumo malonës, veikianèios tikinèiøjø ðirdyse, slëpiniui. Todël visus tikinèiuosius norëèiau pakviesti puoselëti artimà ryðá su Kristumi, savo tautos Mokytoju ir Ganytoju, sekant Marija, saugojusia ir svarsèiusia ðirdyje dieviðkuosius slëpinius (plg. Lk 2, 19). Drauge su Ja, uþimanèia kertinæ vietà Baþnyèios slëpinyje, meldþiamës:
Tëve, paþadink tarp krikðèioniø
gausiø ir ðventø paðaukimø á kunigystæ,
kurie palaikytø gyvà tikëjimà
ir su dëkingumu iðsaugotø tavo Sûnaus Jëzaus atminimà,
skelbdami jo Þodá ir teikdami sakramentus,
kuriais tu nuolat atnaujini tikinèiuosius.
Duok mums ðventø tavo altoriaus tarnautojø,
rûpestingai ir uoliai sauganèiø Eucharistijà,
iðkiliausios Kristaus dovanos sakramentà
pasaulio atpirkimui.
Paðauk tavo gailestingumo tarnautojø,
kurie per Sutaikinimo sakramentà
skleistø tavo atleidimo dþiaugsmà.
Tëve, padaryk, kad Baþnyèia su dþiaugsmu priimtø
gausius tavo Sûnaus Dvasios ákvëpimus
ir klusniai priimdama jo pamokymus
rûpintøsi paðaukimais á kunigystës tarnybà
bei paðvæstàjá gyvenimà.
Padëk vyskupams, kunigams ir diakonams,
paðvæstiesiems asmenims ir visiems pakrikðtytiesiems Kristuje,
kad iðtikimai vykdytø savo misijà tarnaudami Evangelijai.
To praðome per Kristø, mûsø Vieðpatá. Amen.
Marija, Apaðtalø Karaliene, melski uþ mus!
Ið Vatikano, 2006 m. kovo 5 d.
BENEDICTUS PP. XVI
„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt |
á pradþià
á virðø